voverė

voverė̃ sf. (3^a) KBII98, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, vóverė (1) Klp, gen. sing. vover̃s LTR(Vdk), nom. pl. vóvers Nm 1. Lex27, SD¹193, SD398, Q139, R, R110, MŽ144, M, Mt, LL278, L, ŠT45, FrnW, Vdn zool. nedidelis, šoklus medžiuose gyvenantis graužikas su ilga uodega (Sciurus): Voverė paprastoji (S. vulgaris) gyvena bet kuriame lapuotų arba spygliuotų medžių miške E. Voverė skraiduolė (Pteromys volans) rš. Kiaunės ir voverės po medžius skraido, riešutų kevalus ant žemės laido D103. Vasarą voverės būna rusvos, o rudenį – spalio lapkričio mėnesiais – išsišėrusios, pilkšvos rš. Voverė̃ puikią uodegą turia Plšk. Daug voverių̃ py mūsų matyties Rsn. Vóverė šokinė[ja] nu vieno medžio į kitą Klp. Voverė liuoksi Plv. Pušies liemeniu šmiža voverė A. Vaičiul. Voverės kankorėžius ir riešutus išslapsto daugelyje vietų rš. Jei vienam lizde apsigyvena kelios vóverės, bus stiprūs šalčiai Všk. Jei voverė̃ lizdą aukštai daro, lauk žiemos su atšilimais Dgč. Jei pavasarį pasirodo daug voverių – bus riešutų LTR(Auk). Jei voverė perbėga per kelią – nepasisekimas LTR(VšR). Vijo vilkas voveraitę pro pušaitę, pro eglaitę, pasikaišęs uodegaitę LTR(Brt). Voverėlė, kaip žaibas, uodegą papūtusi įšoko į medį Žem. Voverė̃lė riešutą griaužia Sk. Voverìkė NdŽ. Voverìkė labai mažikė, greita, labai graži, ruda, uodegos didelės, gražios Jrb. Pamatė voverytę. Gaudyt gaudyt – ir pagavo voverytę LTR(Kur). Voveriū́tė NdŽ. Atsirado voverùkių Brš. Voverùkė medin šokinėja Al. Zuikis bėgo pagrabiais su skrebučiais kailiniais. Ir pamatė voverutę šokinėjant par grabutę (d.) Šlu. Vilkas nepavilks, meška nepritilps, ale baugu vovers – kai šoks i pavers LTR(Vdk). Vilkas vilkęs pames, ale kai voverė nutvers, tai į medį įtrauks (iron.) LTsV221(Vlkv). ^ Laksto kaip voverė̃ medžiais Ėr. Apsidirbau kaip su vóvere (gerai baigiau darbą) Lkv, Lk. Vaikai buvo toki palaipi kaip vóverės Yl. Rudas visas, kap voverė̃ kad būtų an galvos pavožta Rdm. Ir ana pati graži, zgrebni yr kaip voverė̃ End. Jau būtum melžę, vis savas lašas, geriau negu voverė̃ medy Ss. [Verutė] visur ir visus mokėjo prajuokinti, pralinksminti, nes buvo vikri ir linksma kaip girios voverėlė V.Krėv. Po marškiniais kaip voverė suspurdėjęs juokelis jau ėmė lipti pro apykaklę lauk K.Saj. Grįžta ligi voverėlę užmušęs Nj. Nuo tų mokslų kap voverýtė likusi Srj. Ką čia niurkai kaip Adomas voverę (apie negrabiai dirbantį) LKKXVII196(KzR, Smn). Voverė ant šakos, o jau iešmą droži (drožia J.Jabl) B, MŽ, N. Dar voverė̃ šakose, o puodas jau užkaistas Sn. Voverė̃ da medy, ė jau puodus kaičia Švnč. Voverė̃ an šakos, o jau kailį parduoda Škn. Eik voverų̃ burkšti į karklyną! (keik.) Krš. Voverė̃ dar ant eglės (iš anksto nesidžiauk) Kbr. Dvi katelės voverė̃lę gaudo (rankos ir šaudyklė) Štk. Nei putpelė, nei voverė̃: aplink plaukai, vidury skylė (mova) Snt. 2. LKAI172(Vdk) žr. voveraitė 3: Voverė ruda, neturi kirmėlių Kt. 3. NdŽ anat. cunnus.

◊ voverė̃s gáudymas; LL202 gūžinėjimas.

vóverę (voverė̃lę) gáudyti gūžinėti, eiti gūžynių: Anie ten lauminės, anie ten voverẽlę gáudys Brs. Eik eik į Voveriškes vóveres gáudyti! Prk.